Dėdės Tomo žaidimų kampelis Nr. 43

Galime rašyti bet kurią dieną, bet kurią datą. Laiko pojūtis gali eiti lėtai, bet pasaulis vis sukasi, oras gražus ir kažkada dabartinė krizė praeis. Negaliu išsaugoti savo stulpelio nei gyvybės, nei ekonominiai rūpesčiai, bet galbūt patinka mano žaidimo patarimai ir visa situacija trumpam tampa šiek tiek lengviau pakenčiama. Šį kartą laidoje: Kaip ir ką dėdė Tomas žaidžia su draugais, kol jis gerai elgiasi namuose.

Rašiklis ir internetinė kamera

Esu labiau intravertas namų žmogus, bet net ir aš turėjau iš anksto žinoti „vis tiek“, privatų gyvenimą, kuris retkarčiais atsitikdavo net už savo keturių sienų. Daugelį metų aš susitinku – kai tik tai būna – su draugų grupe ir bendrauju, (per daug) valgyti ir, žinoma, žaisti. Susitikimas skirtas aštuoniems (daugiau ar mažiau) suaugusiems + dviem vaikams ne visada lengva, net ir be išeigos apribojimų. Be įvairių stalo ir kortų žaidimų, mes daugiausia užsiimame platumose – bene žinomiausiu vaidmenų žaidimu „Pen & Paper“: Tamsi akis.

Šios bendros popietės ir vakarai nėra įprastos formos, šiuo metu, žinoma, galimos. Jūs neprivalote būti, bet vis dėlto dėl to, kas šiuo metu pakeičia daugybę profesionalių susitikimų, taip pat puikiai tinka vaidmenų žaidimų vakarui: vaizdo konferencijų programinė įranga! Retkarčiais pamatyti bent draugų veidus ir balsus ir išgirsti palaiminimą šiuo ne taip jau lengvu metu. Mes naudojame Jitsi Meet – nemokamą, šifruotą, anoniminį ir jums, kaip vartotojui, nereikia pakankamai programinės įrangos ar papildinio, kad įdiegtumėte naršyklę. Tokios, tikrai dieviškos veiklos dėka, veikiančio šerno šalmo ašmenys, Hesindo bhaktas, norintis sutaupyti daugiau dėl Aventurijos nuo niekšiško Borbarado ir vardan Dvylikos... gerai, atsiprašau, sujaučiau savitvardos testą...

Nepraleisk eik, neištrauk 4 kortų ir nesupyk

Nereikia vengti ir klasikinių stalo bei kortų žaidimų. Daugelis gerai žinomų stalo žaidimų jau buvo – kartais geresni, kartais blogesni – konvertuoti į skaitmeninį. Tačiau beveik begalinėje žaidimų visatos platybėje taip pat yra labai bendras būdas, jo mėgstamiausi (stalo) žaidimai su draugais per atstumą: Stalinis simuliatorius.

Daugeliu atžvilgių jis yra būtent toks: treniruoklis, ne daugiau ir ne mažesnis, skirtas visų tipų, paprastai analoginiams žaidimams. Stalai, žemėlapiai, figūrėlės, kauliukai, žaidimo figūrėlės ir tt ir tt bus fiziškai imituojami pakankamai tikroviškai. Galite perkelti, pasukti ir išsaugoti, kad būtų panaikinti. Galima mesti kauliukus, maišyti kortas ir išimti daiktus iš konteinerių. Galite programuoti, bet taip pat turite tam tikrus programavimo procesus. Pavyzdžiui, tai gana patogu, kai žaidžiant žaidimas atitinkamam žaidėjų skaičiui bus nustatytas automatiškai. Bet tai taip pat reiškia: Simuliatorius dažniausiai yra daugiau ar mažiau, nesvarbu, kaip atrodo taisyklės. Jei jūsų Pokerio ir UNO kortos ant šachmatų lentos, sukraunamos ir metamos kauliukai nori skųstis, Simuliatorius tai suteiks. „Kaip tikrame“, kaip aš beveik sakau, nes jei kas nenori surengti „tikro“ žaidimo pagal taisykles, tai ar nėra dieviškos rankos iš dangaus, kuri priverstų jį sustoti.

Įdomu buvo pastebėti, kad tiek apžvalgose, tiek savo draugų rate daug kas tiksliai supranta. Bet jei tu gali su tuo gyventi, gali tikėtis gauti daug, TIKRAI daug panaudojimo galimybių. Be kai kurių oficialių (ir mokamų) plėtinių, yra nepaprastai darbšti bendruomenė, kuri be perdėto suskaitmenino tūkstančius gerai žinomų stalo ir kortų žaidimų, kad galėtų žaisti virtualiai. The Stalinis simuliatorius nėra asmeninės žaidimo vietos pakaitalas. Bet jis gali būti Alternatyva – dabar, šiuo metu beveik visi, bet ir draugams bei pažįstamiems sutinkate retai arba būna sunku asmeniškai.

Kairė, dešinė, kairė… ne, kita kairė.

Be vaidmens virtualioje erdvėje ir imituojamų stalo žaidimų, turiu žaisti su manimi, bet, žinoma, tradiciniais žaidimais. Dvikojis , pavyzdžiui, yra gražus mažas Co-op pavadinimas, mus kaip mažas tarnyba-robotus žemėje, kad būtų galima taisyti tarpžvaigždinį navigacijos tinklą. Teoriškai, kai žaisti vienas, vadinasi, bet iš tikrųjų tik du iš jų tikrai įdomūs. Reikėtų žaisti su žaidimų pulteliu, nes dviejų mūsų roboto pėdų – rankų jie nenori būti valdomi atskirai ir jų taip pat naudoti kaip prastą rinkinį svirtimis ir dėžėmis manipuliuoti.

Viena vertus, savo judėjimas, kita vertus, sinchronizavimas su kitais žaidėjais, siekiant įvaldyti tuos pačius du dalykus:. Ir ypač bjaurios kliūtys reikalauja abiejų vienu metu. Pavyzdžiui, yra platformų, kurios persijungia kiekvieną kartą, kai paliečia (spalvotą) roboto kojos spalvą. Paliečia kitą spalvą nei parodyta, platformą, ji lengvai pakyla į orą ir mūsų mažasis mažas robotas atsisveikina į bedugnę. Todėl būtinai, kaip Komanda, dirbkite kartu, o pakaitomis gražios metalinės parko pėdos. Tikrai įdomu, kai spaudžia laikas… o platforma juda… ir tu turi apeiti kliūtis. Gerai, kartais žaidimas yra beveik įprastas, bet dėl ​​to atsirandantis, kartais beveik isteriškas „Balso pokalbių“ pirmyn ir atgal tam tikru būdu ir kažkaip yra žaidimo dalis.

Nieko čia nepasiekiame

Kalbant apie isteriją ir stresą: pastaraisiais metais pabėgimo kambariai buvo įkurti kaip populiarus pasirinkimas bendriems galvosūkiams grupėje. Žinoma, tai taip pat yra įvairiose skaitmeninėse versijose ir su geru draugu, kurį turiu per pastarąsias kelias savaites Mes buvome čia– sukurtas pavadinimas. Trys išsamios serijos dalys, sukurtos 2017 m., nemokama pradžia Mes buvome čia. Jei tik apytiksliai. Vienos valandos trukmės, patiko daugeliui, atrodytų, norintys daugiau, ir po to sekė komercinis įpėdinis Mes taip pat buvome čia (2018) ir Mes buvome čia kartu (2019 m.). Techniškai ir žaismingas, suvokiate nuo vieno pavadinimo iki kito tobulėjimą, didesnę kūrėjo patirtį ir, žinoma, kad kūrimo procese gali tekėti šiek tiek daugiau biudžeto. Žaidimo eigoje ji išlieka ta pati išbandyta ir patikrinta pagrindinė struktūra, tačiau tiesa: žaidžiama antra, abu pagrindiniai veikėjai dažnai turi eiti skirtingais keliais. Vietoj vienos teritorijos turime bėgti iš visos pilies. Tačiau tarp mūsų ir mūsų laisvės yra paslaptingi daiktai, mirtini spąstai ir nemaža dalis Supernatural. Visos galvosūkiai ir mįslės visada yra tai, kad jūs turite dirbti kartu, kad išspręstumėte. Paveikslėlio dėlionės iššifravimo instrukcijos, pavyzdžiui, mūsų komandos draugams, ir turi būti pakankamai suprantamos per radiją. Mechaninis galvosūkis turi būti sprendžiamas pasitarus, nes tam tikri jungikliai, svirtys ir pan., ir kitaip lieka nepasiekiami. Dėlionių sudėtingumas nėra ypač sudėtingas, retkarčiais laiko spaudimas yra labiau tikėtinas. Jei sraigtinių laiptų laipteliai atsisveikina su siena, nes žaidėjas tiesiog suranda tinkamą kubą, tuomet, pavyzdžiui, jau galite nervintis...

Norėdami gauti autentiškiausią pokalbį, taip pat turėtumėte naudoti išorinę programą, tačiau įtaisytasis balso pokalbis veikia kaip „Walkie-Talkie“. Paspauskite mygtuką, kalbėkite, atleiskite – tuo pat metu kalba eina. Šio papildomo iššūkio nereikėtų nuvertinti, nes nieko nėra gėdingesnio ir kartais mirtino, nes netinkamu momentu siuntimo mygtukas nėra arba jau yra paspaustas išlaikyti.

Jis ateina po

Labai ilgas ir labai neįprastas balandis artėja prie pabaigos. „Kukurūzų“ eigoje ir ateinančiais mėnesiais norime išbandyti juos visus – lėtai, atsargiai ir su reikiamu atsargumu – į kažką panašaus į normalumą. Manau, kad gana akivaizdu, kad visa istorija mus, kaip visuomenę, pakeitė ir toliau keisis. Kiek, kiek ilgai, ar gerai, ar blogai, tačiau parodys tik ateitis.

Šioje neaiškioje, bet, tikiuosi, geresnėje ateityje
Tavo dėdė Tomas