Filmo kritika: Spragtukas ir keturios sferos

Helovinas baigėsi, todėl netrukus Kalėdos! Ir kaip absoliutus šio festivalio mylėtojas, negalėjau jam nusiteikti geriau nei su tinkamu filmu – ypač jei tai Disnėjaus filmas! Abu režisieriai Lasse Hallströmas ir Joe Johnstonas išdrįsta imtis jau gausiai interpretuotos istorijos apie Spragtuką ir Pelių karalių, tačiau praleisti ją įdomiu posūkiu ir taip sukurti filmą, kurį bus galima pamatyti greta kitų Kalėdų klasikų!

TURINYS

Stahlbaumų šeimai pirmosios Kalėdos be neseniai mirusios mamos jau visai šalia. Ypač vidurinė dukra Clara labai kenčia nuo šios netekties, nes jas bendrai domino besiformuojanti Viktorijos laikų technika. Kūčių vakarą trys vaikai gauna ypatingas mylimos mamos paliktas dovanas. Klara gauna užrakintą kiaušinio formos daiktą dėžutėje su paslaptinga žinute „Viskas, ko reikia, yra viduje“. Tačiau vienam raktui trūksta visų pėdsakų – ir specialios spynos nulaužti nepavyks. Ji nusprendžia pasiimti kiaušinį su savimi į savo ekscentriško krikštatėvio kalėdinį vakarėlį, nes jis galėtų padėti jai išspręsti užrakinto objekto paslaptį.

Kai vakarėlyje ji klausia krikštatėvio apie užrakintą objektą, prasideda dovanų dalijimas – į Klaros klausimus dar reikia atsakyti. Ant didelio medžio sodo viduryje spalvingos užrašytos virvelės rodo žmonėms kelią į dovanas. Klara seka savo auksine styga ir staiga atsiduria Keturių karalysčių pasaulyje. Ten patekusi mergina turi ne tik rasti raktą, bet ir išgelbėti stebuklingą pasaulį nuo piktosios motinos Ginger ir jos parankinio pelių karaliaus.

Clara (Mackenzie Foy)

KRITIKAI

Kaip didelis Kalėdų gerbėjas, aš jau suvalgiau keletą Spragtuko istorijos variantų. Tačiau Disnėjaus filmas „Der Nussknacker und die vier Reiche“ („Spragtukas ir keturios karalystės“) įkvepia istorijai naujos gyvybės, paimdamas originalią E.T.A. Hoffmanno „Der Nussknacker und der Mausekönig“ (Spragtukas ir pelių karalius) ir gerai žinomas baletas, kuriam pagal muziką Piotro Iljičiaus Čaikovskio kaip modelis ir originaliai tęsiantis istoriją.

„Spragtukas ir keturios karalystės“ yra nuostabus kalėdinis filmas, sukuriantis stebuklingą pasaulį su gausiais vaizdais ir fonais. Animacijos nuostabios, ypač pelių karalius, susidedantis iš 60 000 pavienių pelių, palieka formuojantį įspūdį. Kostiumai yra tik kupini dėmesio detalėms ir atpažįstamai atspindi skirtingas sferas. Keiros Knightley įkūnyta cukraus fėja nešioja peruką, kuris atrodo, kad jos plaukai būtų pagaminti iš cukraus vatos – puikiai tinka kaip Našverklando regentė. O taip pat gėlių šalies regento, Eugenio Derbezo vaizduojamos gudobelės, kostiumas nuo galvos iki kojų tinkamai papuoštas gėlėmis ir lapais.

Vienas dalykas, kuris vaikystėje mane visada erzino apie Disnėjaus filmus, buvo tai, kad dauguma pagrindinių veikėjų buvo vaizduojamos palyginti bejėgės – tipiška „Damsel in distress“. Bet Klara visiškai neatitinka šios klišės. Viktorijos laikų sąlygomis tai nėra tai, kas atitiktų klasikinį šios epochos moterų įvaizdį. Ji netrokšta socialinių renginių, tačiau – kaip ir mama – labai domisi mokslais. Ji ypač mėgsta mechaniką ir fiziką, o Clara nebijo panaudoti šių principų savo nuotykiuose. Manau, puiku, kad Disnėjus savo žiūrovams perteikia savimi pasitikinčių stiprių merginų įvaizdį.

Clara (Mackenzie Foy) ir Phillipas (Jayden Fowara Knight)

„Spragtukas“ ir „Keturios karalystės“ gali važiuoti su puikių aktorių gauja – nuo ​​Morgano Freemano ir Helen Mirren iki Keiros Knightley. Bet ypač pastaroji filme man nelabai gali patikti, mano skoniui ji atrodo per rėži – angliškai sakytum „over the top“. Tačiau šis nedidelis minuso taškas neturėtų atitraukti nuo to, kad aktorinis visų aktorių pasirodymas buvo nuolat geras, ypač jaunos Mackenzie Foy, kuri dėl savo vaidybos priverčia Klarą tapti sudėtingu personažu. Matthew Macfadyenas taip pat išsiskiria labai mažu, deja, gedinčio Klaros tėvo vaidmeniu. Su Macfadyenu visada prisimenu posakį „išvaizda pasako daugiau nei tūkstantis žodžių“, nes būtent tai jis daro vėl ir vėl – jam iš tikrųjų nereikia žodžių, bet jis sugeba perteikti teisingą jausmą savo veido išraiškomis ir akimis. vienas.

Čaikovskio „Spragtuko siuita“ yra vienas iš mano mėgstamiausių muzikos kūrinių ir tikriausiai dažniausiai naudojamas kalėdinių filmų garso takelis. „Disney“ nusprendė panaudoti rusų kompozitoriaus sukurtas temas kaip pagrindą savo garso takeliui, tačiau suteikia joms naują išvaizdą, be kita ko, per žinomą pianistą Langą Langą. Prie filmo taip pat buvo pridėtas baleto numeris, pasakojantis apie keturių sferų atsiradimą.

IŠVADA

„Spragtukas ir keturios karalystės“ yra puiki legendinės Spragtuko istorijos perinterpretacija ir jau žinau, kad šis filmas taps asmenine klasika, kuri kiekvienais metais – be Kevino – „Vienas namuose“, „Bičiulio“ – „Kalėdų elfas“ ir „Kalėdų senelis“ Graži dovana, bus rodoma per mano televizorių. Žinoma, filmas šiek tiek „kičinis“, bet puikiai sugeba sukurti vaikišką Kalėdų jausmą. Šeimoms, „Disney“ gerbėjams ir Kalėdų mylėtojams patiks filmas – jei jūsų mėgstamiausias kalėdinis filmas yra „Die Hard“, geriau pažiūrėkite ką nors kita.